Google“ ir „Microsoft“ gali atsidurti tarp tų aukštųjų technologijų įmonių, kurios nesugebės gyvuoti ilgiau negu dar 20 metų – tokią išvadą padarė Kento valstijos universiteto (JAV) verslo mokyklos profesorius Gregas Hackettas.

Jis išanalizavo 3200 didžiausių įmonių, kotiruojamų Niujorko biržoje, pelningumo rodiklius nuo 1960 m. iki 2004 m. Tyrimo rezultatai buvo gana įtikinantys – bendras šių įmonių pelningumas per tuos 44 metus smuko 40 proc., iki vos 4,3 proc., o vidutiniškai per 23 metus trečdalis šių įmonių užsidarė. Dar trečdalis buvo nupirkta kitų įmonių ir taip pat išnyko iš verslo žemėlapių.

Dvidešimt pirmajame amžiuje rodikliai tik prastėja – net 80 proc. įmonių pelningumas ir toliau mažėja, o šis procesas yra greitesnis negu praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

G. Hacketto nuomone, taip yra todėl, kad pokyčiai vyksta daug greičiau, ir beveik jokia įmonė nėra jiems atspari. Pražiopsota technologija, demografiniai ar rinkos pokyčiai gali reikšti įmonės gyvavimo pabaigą. O jeigu įmonė nepelninga trejus metus iš pastarųjų penkių, tai, profesoriaus nuomone, jai galima sakyti sudie.

Jis sudarė tokį įmonių, esančių „pavojingoje zonoje“, sąrašą:

1) Amazon.com

2) Dell

3) Google

4) Microsoft

5) Starbucks

6) Wal-Mart

7) Yahoo!

Tyrimas parodė, kad žlugusios bendrovės dažniausiai neįvertina svarbių išorinių pokyčių, tokių kaip interneto atsiradimas. Labai išaugusios įmonės tampa nelanksčios, orientuojasi į trumpalaikius tikslus – tai dažniausiai akcininkų noras padidinti įmonės akcijų kainą, naudoja nekintančius verslo modelius ir planavimo procesus.

Pražūtingiausias globalizacijos, technologijų kaitos, besikeičiančios demografinės padėties, vartotojų lojalumo stokos poveikis.

G. Hacketto nuomone, verslas jau nepajėgus apdoroti vis gausėjančios informacijos, korporacijose nebelieka žmonių, turinčių ir laiko, ir gebėjimų žvelgti į horizontą ir net toliau, norint numatyti, su kokiais iššūkiais teks susidurti po keliolikos metų. Informacijos perteklius mažina įžvalgų galimybes, nebeleidžia priimti verslo planavimo sprendimų, remiantis praeities patirtimi ar tiesiog nuojauta, todėl bendrovės, rodos, šiandien lydimos sėkmės, rytoj jau gali atsidurti pralaimėjusiųjų gretose.

Deja, aiškesnių receptų, ką būtų galima daryti, G. Hackettas nepasiūlo.

Paskelbta: 2007-09-06