Kaip praėjusiais metais didėjo vidutinis JAV kompanijų vadovų darbo užmokestis? Atrodo, kad daugeliui Amerikos kompanijų išsamesnės informacijos atskleidimo principo (angl. fuller disclosure) taikymas šį klausimą pavertė sunkiu išbandymu.
Pirmą kartą kompanijų oficialiai pateikiamuose dokumentuose skelbiama apie juridinio asmens vadovui taikomą kompensavimo (darbo užmokesčio) sistemą. Tačiau ši sistema yra tokia, kad iš tų pačių skaičių bendrovės ir investuotojai daro skirtingas išvadas. Nepaisant šio aspekto, aišku, kad 2006 metais kompanijų vadovai mėgavosi jiems palankiu darbo užmokesčio augimu.
Remiantis vadovų darbo užmokesčio tyrimų bendrovės „Equilar Inc.“ atlikta analize, didelės kompanijos vykdomasis direktorius vidutiniškai uždirbo apie 10,1 mln. USD per metus (9,8% daugiau nei 2005 metais). Minėto tyrimo rezultatai gauti išanalizavus 150 didžiausių pagal gautą pelną kompanijų vadovų darbo užmokesčio struktūrą. Ši analizė apėmė tik tas kompanijas, kurios, remdamosi naujomis informacijos atskleidimo taisyklėmis, iki kovo pabaigos oficialiai pateikė informaciją apie savo įgaliotuosius asmenis.
Lėktuvas – asmeniniais tikslais
Akivaizdu, kad darbo užmokestis apipintas dosniomis išeitinėmis išmokomis, painokomis atsiskaitymo formomis, kurios iki šių metų niekada nebuvo visiškai atskleistos. Beveik trečdalis kompanijų vadovų, kurie buvo minimo tyrimo objektai, ateityje gali tikėtis pensijų išmokų, kurių dydis viršys 10 mln. USD.
Griežtesni ataskaitų apie papildomą uždarbį (privilegijas) pateikimo reikalavimai atskleidė daugiau informacijos apie papildomą naudą, kurią gauna kompanijų vadovai. Pavyzdžiui, aukščiausio rango „Motorola“ kompanijos vadovams apmokama „asmens sveikatos gerinimo programa“, o „Anheuser-Busch“ kompanijoje skiriami pinigai vadinamajam „nemokamam alui“, kompensuojamos kirpyklų paslaugos ir narystė įvairiuose klubuose. Daugiau kaip 70% tirtų kompanijų suteikia galimybę vadovams naudotis tarnybiniu reaktyviniu lėktuvu asmeniniais tikslais. Susidūrusios su kruopštesne kontrole, kai kurių kompanijų, tarp jų „Lockheed Martin“ ir „Washington Mutual“ valdybos, praėjusiais metais savo sprendimais panaikino visas arba dalį įvairių vadovų užmokesčio priedų.
Keičiasi ir atlyginimo paketo pavidalas. Vis daugiau kompanijų, atsižvelgdamos į naująsias atlikto darbo įvertinimą akcentuojančias taisykles, premijavimo sistemą taiko atlygindamos vadovams už konkrečių tikslų pasiekimą, o ne suteikdamos akcijų. Iki šiol dažnai tai buvo atlygis vien už tai, kad jie kvėpuoja. Šiais metais apie 40% tipiško kompanijos vadovo atlyginimo paketo susieta su konkrečiais darbo rezultatais.
679 396 USD palūkanų
Tačiau kai kurie dalykai iš esmės lieka nepakitę. JAV finansinių paslaugų, naftos ir sveikatos pramonės sferose dirbančių kompanijų vadovai, kaip ir anksčiau, taip ir 2006 metais, gavo didžiules išmokas. „Occidental Petroleum“ vadovo Ray R. Iranio išmoka siekė 52,1 mln. USD. Tai yra didžiausia suma, palyginti su visomis 150 minėtų kompanijų, kurios veikia remdamosi naujosiomis taisyklėmis. Tačiau net šią sumą nustelbė „Goldman Sachs“ vadovas Lloydas C. Blankfeinas, kurio atlyginimo paketas siekė 54,3 mln. USD. Tiesa, jis buvo mokėtas remiantis dar senąja sistema. Šio asmens atlyginimo paketo dydis, nors jis tokias aukštas pareigas užėmė mažiau nei pusmetį, padarė jį geriausiai apmokamu Volstryto vadovu. Nedaug nuo Blankfeino atsiliko ir kitų didžiųjų investicijų bankų vadovai, kurių atlyginimų paketai viršijo 40 mln. USD.
Statybininkai taip pat susilaukė didelio atlygio netgi tuomet, kai Amerikos būstų rinka apmirė. 2006 metais tipinis vadovas būsto rinkoje gaudavo 22,4 mln. USD (2,7% daugiau nei 2005 metais) bendrą kompensaciją. Tuo tarpu šių statybų kompanijų akcininkai patyrė vidutiniškai 1,3% savo finansinės grąžos nuosmukį.
Informacijos atskleidimo sistema taip pat pirmą kartą parodo, kokio dydžio vadovų išmokos bus tuo atveju, kai jie nustos dirbti. 65 metų „AT&T“ vadovas Edwardas E. Whitacre’as jaunesnysis, esantis 2006 metų atlyginimų paketų sąrašo viršuje (31,5 mln. USD), ateityje gali tikėtis apie 73,8 mln. dolerių pajamų ir didžiausios pensijos visame sąraše – 84,7 mln. USD. Irani iš „Occidental Petroleum“ turi didžiausią atidėtųjų pinigų sumą, skirtą ateities išmokai. Pernai Iranio atidėtoji 124 mln. USD dydžio kompensacija jam atnešė ne mažiau kaip 679 396 USD palūkanų, kurios prilygsta daugiau kaip 14 vidutinių darbo užmokesčių, mokamų naftos pramonės darbininkams.
Naujosios taisyklės, anot ekspertų, kiek išryškino atlyginimų vaizdą, tačiau vis dar lieka daugybė neatsakytų klausimų.
Praėjusiais metais didžiulės išmokų sumos buvo pagrindinis kolektyvinių ginčų ir nacionalinių diskusijų objektas. Netgi prezidentas George’as W. Bushas kėlė šį klausimą. Eiliniai Amerikos darbininkai irgi skundžiasi padėtimi, kai milžiniški atlyginimai ir „auksinės“ išeitinės kompensacijos mokamos vadovams, o jų pačių darbo užmokesčiai apkarpomi.
Dar vienas nesantaikos židinys – vadinamasis nesėkmės užmokestis. JAV iki šiol pirštais badoma į 200 mln. USD dydžio išeitinės išmokos skyrimą Henry A. McKinnelliui iš „Pfizer“ ir 210 mln. USD vertės parašiutą, prisegtą prie Roberto L. Nardelli iš „Home Depot“ nugaros. Abu šie vadovai paliko savo kompanijas po investuotojų pareikšto didžiulio nepasitenkinimo kompanijų veikla.
47 puslapių paaiškinimas
Kilusio šurmulio fone JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (angl. Securities and Exchange Commission, SEC) pirmą kartą per penkiolika metų pabandė nuodugniai ištirti informaciją, susijusią su atlyginimų atskleidimu. Nuo 2004 metų pabaigos, t. y. nuo tada, kai institucija pradėjo šį procesą, jos tikslas buvo panaikinti esančias ataskaitų spragas, leidusias didelėms vadovų atlyginimų dalims likti nepastebėtoms. Reguliuotojai norėjo suteikti investuotojams aiškiai suprantamą informaciją apie tai, kaip kolektyviniai organai priiminėja sprendimus, susijusius su atlyginimų klausimais.
Griežtesni atlyginimų skaidrumo reikalavimai taip pat pareikalavo sutelkti daugiau pastangų, o užgriuvusių dokumentų skaičius tapo nepaprastai didelis. Pavyzdžiui, „Pfizer“ kompanijos atlyginimų ataskaita – daugiau kaip 17 000 žodžių. IBM prireikė 47 puslapių tam, kad paaiškintų, kaip praėjusiais metais buvo atlyginama jos vadovui Samueliui J. Palmisano ir kitiems aukštesnio rango pareigūnams. Jų ataskaitoje pateikiama gana ilga preambulė, taip pat pateikiama lentelė, kurioje aiškinama penkių skirtingų premijavimo sistemų ir trijų tipų pasitraukimo iš pareigų planų esmė. Vienintelis paprastas dalykas, anot ekspertų, kurio trūko, – tai suprantamos metodikos, leidžiančios vidutiniam investuotojui mažiau kaip per pusdienį apskaičiuoti vadovams mokamo atlyginimo dydį.
Tuo tarpu IBM atstovas Johnas Bukovinsky ataskaitų apimtis ir turinį aiškina tuo, kad šito reikalauja naujieji SEC nustatyti reikalavimai.
Vis dėlto net daugelis profesionalų pripažino, kad daugumos atlyginimų ataskaitų rengimas – sunkiai pakeliamas darbas. Kita vertus, iš pirmo žvilgsnio ataskaitos atrodo aiškios, bet puslapis po puslapio ten daug kas užglaistoma. O tam reikia nemažai laiko ir meistriškumo.
Fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai rašymo stilius yra aiškus ir suprantamas. Investavimo santykių firma „Clarity Communications“, siekdama įvertinti bendrovių pateikiamos informacijos aiškumą, nagrinėjo 40 didelių kompanijų, kurios iki kovo mėnesio pateikė duomenis apie savo vadovus, ataskaitų segmentus. Buvo naudojami trys standartiniai testai, kuriais remiantis buvo vertinamas sakinių ilgis ir žodžių sudėtingumas. Visos tirtos 40 kompanijų buvo įvertintinos nepakankamai gerai.
Daug kas kalba abstrakčiai
„Konkrečių skaičių pateikimas daug prisidėjo prie investuotojų supratimo apie esamą padėtį, tačiau mes ir toliau viską įvelkame į angliškios prozos pavidalą, kuris palydi tuos skaičius“, – viename interviu teigė SEC pirmininkas Christopheris Coxas.
Pagaliau ir pati SEC sudarė taisykles, kurios išdėstytos 372 puslapiuose. O viso to rezultatas – oficialūs ir standartizuoti pranešimai, kuriuose buvo daug neesminės informacijos.
Rengiant naująsias ataskaitas susidurta ir su terminologijos problemomis. „Poreikis būti teisiškai tiksliam reikalauja laikytis nedviprasmiškų anglų kalbos taisyklių, – teigė „Deloitte & Touche“ kompensacijų vadovams konsultantas Michaelis S. Kesneris. – Žmonės iš paskutiniųjų stengėsi apibūdinti, kas yra papildomos pajamos, o kas – ne.“
Apytiksliai nuo pusės iki dviejų trečdalių visų kompanijų praėjusiais metais, kaip to reikalauja naujosios SEC taisyklės, sudarė išmokų dydžio augimo skaičiavimus. Kai kurios dar papildomai pateikė konkrečius kompanijos rezultatus. Tačiau netgi tokiu atveju daugelis kompanijų vos keliais sakiniais pateikė bendrą informaciją apie tai, kokiu būdu kompanijų valdybos nustatė konkrečias premijines išmokas. Kita vertus, anot ekspertų, stebėtinai didelė kompanijų dalis – net 40% – vis dar kalba itin abstrakčiai. „Dow Chemical“ ir „PepsiCo“ – tik du pavyzdžiai.
„PepsiCo“ atstovo teigimu, jie nusprendė neatskleisti tokios informacijos, nes ji yra susijusi su konkurencija. „Dow Chemical“ iš viso neatsako į pareikštus priekaištus.
Konsultantų atlyginimų klausimais teigimu, daug kompanijų, pavyzdžiui, „PepsiCo“, pasinaudoja SEC taisyklių punktu, leidžiančiu joms nepateikti informacijos apie finansinius rodiklius dėl konkurencinių priežasčių. Dauguma tokių argumentų yra teisėti, tačiau akivaizdu, kad nemažai kompanijų valdybų nusprendžia užimti atsargesnes pozicijas, negu iš tiesų reikia.
Kompanija „General Electric“, analitikų palankiai vertinama dėl pateiktos glaustos 10 puslapių atlyginimų ataskaitos, investuotojams irgi pateikė informaciją apie tai, kaip skaičiuojamos premijinės išmokos. Tai leido susidaryti gana aiškų vaizdą apie kriterijus, kuriais remdamiesi kompanijos valdybos organo nariai įvertina kompanijos vykdomojo direktoriaus Jeffrio Immelto darbo rezultatus, netgi nepateikiant konkrečios formulės, kaip buvo nustatyta jo 5 mln. USD premijinė išmoka. Valdyba sudarė glaustą vadovo nefinansinio pobūdžio laimėjimų sąrašą ir lygino jį su strateginiais „General Electric“ tikslais. Taip pat buvo sudaryta schema, leidžianti palyginti keletą finansinio pobūdžio tikslų su faktiniais kompanijos veiklos rezultatais.
Trys interpretavimo būdai
Eiliniams investuotojams iš tiesų sunkoka orientuotis ir naujai sudaromose suvestinėse atlyginimų lentelėse. SEC atstovų teigimu, lentelėje įvedus „visos išmokėtos sumos“ skiltį, buvo siekiama pateikti investuotojams vienintelį skaičių, kuris leistų jiems įvertinti atlyginimo paketo dydį. Tačiau yra mažiausiai trys būdai metinėms išmokoms tabuliuoti. Rezultatai labai priklauso nuo to, kokiu būdu kompanijos fiksuoja darbuotojų akcijas ir skatinamąsias išmokas.
Daugelis žmonių laikosi nuomonės, kad „visa išmokėta suma“ yra ta suma, kurią kiekvienais metais gauna konkrečios kompanijos vadovas ir kuri atsispindi jo mokesčių deklaracijoje, SEC naujieji reikalavimai lemia kitokias sumas – tai, ką konkreti kompanija fiksuoja kaip išlaidas, skirtas vadovo išmokoms.
Skirtingai žiūrima ir į išmokų paketus: bendra suma, kurią kompanijų vadovai gauna tuo atveju, jeigu kompanijos veikla vertinama taip, kaip tikėtasi, vadinama „išmokos galimybe“. Priklausomai nuo to, kuris metodas pasirenkamas, vadovo išmokų paketas gali būti interpretuojamas trimis skirtingais būdais.
Štai nurodomas kompanijos „Capital One“ vykdomojo direktoriaus Richardo D. Fairbanko pavyzdys. Remiantis SEC skaičiavimais, jis gavo 37,4 mln. USD dydžio išmoką. O jeigu turima omenyje jo „išmokos galimybė“, tai buvo apie 18,2 mln. USD.
Kartais skaičiai gali būti stulbinami. Štai „Brookfield Homes“ vykdomasis direktorius Ianas G. Rockwellas pranešė patyręs 2,3 mln. USD nuostolį, tačiau praėjusiais metais, atskaičius mokesčius, jis turėjo gauti 8 mln. USD. Taisyklių, reglamentuojančių, kaip turi būti vertinamos darbuotojų akcijos, pakeitimai, lėmė šiuos keistus sąskaitybos skaičius.
Visa tai lemia, kad reikšmingosios „visos išmokėtos sumos“ apskaičiavimas yra sudėtingas dalykas, todėl bendrovės, konsultantai ir investuotojai SEC lentelėje pateikiamus atlyginimų skaičius vertina kaip nelabai patikimus. Iš tiesų nedidelė dalis kompanijų, tarp jų „Bank of America“ ir „Goodrich“, tolsta nuo kai kurių oficialių ataskaitų tam, kad sudarytų savo alternatyvių atlyginimų suvestinių lenteles.
Be to, kompanijos, taisydamos praeities klaidas, dabar turi oficialiai pranešti, ką kai kurie atlyginimų konsultantai vadina „Nardelli skaičiumi“, pavadintu buvusio „Home Depot“ kompanijos vadovo vardu. Šis skaičius atspindi išmokas, kurias vadovai gautų, jeigu kompanijų turtas būtų perdalijamas ar įvyktų valdymo pokyčių.
Kaip kompanijos atskleidžia „Nardelli skaičių“ – atskiras klausimas. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, „Boeing“ ir MBIA, turi lengvai suprantamas lenteles. „Cigna“, priešingai, pateikia padriką penkių puslapių paaiškinimą, kuris, anot mačiusiųjų, gali laisvai konkuruoti su paraiškoje kreditinei kortelei gauti smulkiu šriftu prirašytu tekstu. Reikia gerokai pavargti norint „iškasti“ išeitinę išmoką, kurią „Cigna“ išmokėtų savo vykdomajam direktoriui H. Edwardui Hanway tuo atveju, jeigu jis savanoriškai atsistatydintų po kompanijos pardavimo – kalbama apie sumą tarp 72,8 mln. ir 80,5 mln. USD.
Klausimai – pirmąkart
Šiaip ar taip, atskleidus milžiniško dydžio išeitinių išmokų paketus, kompanijų valdybos dabar skaičiuoja, kokios sumos realiai buvo išmokėtos jų vadovams per visą jų karjeros laikotarpį. Kai kurie tą daro pirmą kartą.
Anot atlyginimų konsultantų, atidžiai prižiūrimi kompanijų valdymo organai karpo išmokas vadovams. Be to, mažindami priedų prie atlyginimo dydžius, atlyginimų komitetų nariai ima klausinėti tokių dalykų, kurie jiems niekada nerūpėjo: „O kiek turto galima vadinti „pakankamai“?“ Arba: „Kodėl vykdomojo direktoriaus pareigos yra apmokamos gerokai daugiau negu artimiausio rango kitų valdančiųjų darbuotojų?“
Bendrovių valdymo ekspertai sako, kad dabar pats metas rimtai susirūpinti ir daugelio kompanijų valdymo organams atėjo mokymosi metai.
Kalbėdamas apie naujųjų taisyklių naudą, viename nesename interviu SEC primininkas Coxas sakė: „Kompanija, kuri privalo viešai nusirengti, daug atidžiau skaičiuos“.
Paskelbta: 2007-10-09
