Jei „Google“ paieškos sistemoje ieškosite Lietuvos bankų pavadinimų – pvz., „Snoras“, „Hansa grupė“, „Ūkio“ – rezultatų dešinėje pasirodys įmonės greitųjų paskolų paslaugos „Credit24“ reklamos.
Reklamose matosi stambios antraštės su banko pavadinimu, reklaminiu tekstu bei adresu – „Credit24.lt“ ar „Kredit24.lt“ (abu šie adresai priklauso tai pačiai bendrovei, ir naudojami tai pačiai paslaugai teikti).
Šios reklamos matomos ne tik greta „Google“ paieškos rezultatų, bet ir kituose, su paieška nesusijusiuose tinklapiuose, kuriuose dedami „Google“ reklaminiai ploteliai. Matosi, pavyzdžiui, stambi antraštė „Snoras“, paskolas siūlantis reklaminis tekstas bei adresas „Kredit24.lt“.
Alfa.lt kalbinti bankai pasipiktino – jų nuomone, klientams gali susidaryti įspūdis, jog jie ir „Credit24“ yra tas pats. Ir tuo tikėdami nueiti pas konkurentą.
O „Credit 24“ sako tiesiog besinaudojantys efektyvios reklamos galimybėmis.
„Raktažodžių, pagal kuriuos reklamuojamės, yra virš tūkstančio. Tarp raktažodžių yra visų bankų pavadinimai, lizingo bendrovės, kredito unijos ir panašiai. Žmogus „Google“ randa jam žinomą, girdėtą finansinių paslaugų teikėją, o plius dar mato kitą, papildomą pasirinkimą – mus. Tai tik tuo būtų galima argumentuoti tokį mūsų sprendimą“, – dėsto „Credit24“ paslaugą teikiančios įmonės „Mobile Credit Baltic“ direktorius Marius Zaikauskas.
Optimaliausius raktažodžius pasiūlo pati „Google“, prideda jis. Reklamą šioje sistemoje iš pradžių tvarkė pati „Mobile Credit Baltic“, dabar tam pasamdyta kita bendrovė.
„Aš asmeniškai nelabai matau etinio nusižengimo. To nepavadinčiau naudojimusi kitų bankų prekės ženklais – pačioje mūsų reklamoje šie pavadinimai nėra naudojami. Tik kaip raktažodis, kurį žmogui įvedus rodoma reklama“, – kalba direktorius.
Reklamą „Google“ M. Zaikauskas laiko efektyviausia tarp bendrovės naudojamų – jau užmokami pinigai išsyk virsta mokančiais klientais.
Daugiausia klientų „Credit 24“ atveda keturi raktažodžiai: „paskolos“, „paskola“, „kreditai“ ir „kreditas“.
Po pokalbio su Alfa.lt „Credit 24“ pakoregavo kelias reklamas. Tuo pačiu momentu šalia „Credit 24“ atsirado kitos greitųjų paskolų įmonės „Monent Credit“ reklama.
Greitųjų paskolų bendrovės giriasi galinčios suteikti paskolą greitai, ir mažiau priekabiai atsirenkinėja žmones, kure jas gali gauti. Tačiau paskolų palūkanos yra kelis ar keliolika kartų didesnės, nei bankuose – pavyzdžiui, „Credit 24“ metinės palūkanos svyruoja tarp 80 proc. ir 377 proc.
„Klaidina“, – neabejoja bankai
„Credit 24“ elgiasi „visiškai neteisėtai“, mat klaidina vartotojus – taip Alfa.lt pareiškė vienas banko „Snoras“ vadovų.
„Mūsų bankas kreipsis į „Google“ atstovybę, kad ši neteisėta banko „Snoras“ ir „Credit 24“ elektroninių svetainių sąsaja būtų nedelsiant panaikinta. Banko „Snoras“ prekių ženklo naudojimą „Google“ paieškos sistemoje su „Credit 24“ susijusiose nuorodose laikome visiškai neteisėtu, į mūsų banką nebuvo kreiptasi dėl galimybės taip naudoti banko vardą. Ši reklamos priemonė klaidina vartotojus ir pažeidžia banko „Snoras“ teises“, – elektroniniu paštu Alfa.lt komentavo banko valdybos pirmininko pavaduotojas bei saugos ir prevencijos tarnybos direktorius Romasis Vaitiekūnas.
Nepasitenkinimo neslepia ir Ūkio bankas.
„Aiškinsimės ir ieškosime teisinių galimybių kovoti su tokia situacija“, – Alfa.lt nurodo banko atstovė ryšiams su žiniasklaida Auksė Armonaitė Glodienė.
Ji dėsto, kad „Credit 24“ reklama gali klientą suklaidinti, jis gali pagalvoti, kad tarp Ūkio banko ir „Credit 24“ yra sąsaja – vadinasi, jos vertinimu, bendrovė elgiasi necivilizuotai ir neetiškai.
„Apmaudu, kad kai kurios bendrovės nusprendžia elgtis taip, kaip civilizuotame verslo pasaulyje nėra priimta. Telieka pakviesti klientus, prieš renkantis tokių bendrovių paslaugas, pagalvoti, ar jie nori remti neetišką elgesį. Yra potenciali galimybė, kad susidarius palankiai situacijai, tokia bendrovė negarbingai pasielgs ne tik su savo konkurentais, bet ir su klientais“, – vertina banko atstovė.
„Hansabankas“ nekomentuoja, ar „Credit24“ reklama gali sudaryti įspūdį, jog bendrovė priklauso „Hansabanko“ įmonių grupei (ši vienija, pvz., „Hansa gyvybės draudimą“, „Baltijos autolizingą“ ir kt.)
„Nekomentuosime konkurentų veiksmų. Nei to, ką jie daro, nei kokių minčių tai gali sukelti. Taip pat ir savo veiksmų, kuriuos dėl to darysime ar nedarysime“, – smulkiai išaiškino banko atstovė Žydronė Lukšytė.
Piktinasi ir užsieniečiai
Tekstinė reklama yra pagrindinis „Google“ pajamų šaltinis, kurio dėka ji vien pernai uždirbo 3 mlrd. dolerių (apie 8 mlrd. litų) pelno.
Reklamdaviai pasirenka raktažodžius, kurių ieškantiems „Google“ parodys jų reklaminius pranešimus. Reklamdaviai moka tik už paspaudimus ant jų reklamų. „Google“ tvirtina sukūrusi sistemą, leidžiančią nustatyti, kiek reklamuojamas puslapio turinys yra susijęs su raktažodžių: kuo ryšys aiškesnis, tuo mažiau reklamdaviui reikia mokėti.
Taip pat „Google“ reklamos blokeliai yra matomi įvairiuose su „Google“ nesusijusiuose tinklapiuose – jei lankytojai ant šių blokelių paspaudžia pele, gautą pelną „Google“ dalijasi su šių tinklapių savininkais.
Reklamos blokelių turinys priklauso nuo to, kurioje pasaulio vietoje yra kompiuteris: Lietuvos gyventojų matomos reklamos skiriasi nuo tų, kurias mato, pavyzdžiui, amerikiečiai.
Dėl tokios „Google“ išmonės purkštauja ne tik Lietuvos įmonės.
Prieš kelerius metus Prancūzijos teismas priteisė viešbučių tinklui „Le Meridien“ 75 tūkst. eurų (260 tūkst. litų) iš „Google“ už tai, kad šis leido konkurentams rodyti reklamas ieškantiesiems informacijos apie „Le Meridien“, bei uždraudė „Google“ taip elgtis.
O šį rugpjūtį JAV teismą prieš „Google“ pradėjo didžiausia pasaulyje oro bendrovė „American Airlines“.
Bendrovė skundžiasi, kad „Google“ pardavinėja konkurentams teisę pasinaudoti „American Airlines“ prekės ir paslaugų ženklais ar juos primenančiomis frazėmis tam, kad priviliotų konkurentus.
Teismui skundžiamasi, kad ieškant informacijos apie šios bendrovės prekės ženklus – „American Airilines“, „AA“, „A A.“ – rodoma plotą įsigijusių konkurentų reklama.
„Google“ atstovai viešai tvirtino esantys tikri, jog jie rado aukso vidurį tarp prekės ženklų savininkų interesų bei vartotojų teisės rinktis.
Lietuvoje „Google” užsakovai naudojasi ir nefinansinių bendrovių prekės ženklais – pavyzdžiui, ieškant žodžio „novaturas” pasirodo keleto kitų kelionių bendrovių reklamos.
Šaltinis: Alfa.lt
Paskelbta: 2007-09-08
